Veterinarai primena, kad širdies problemos paprastai kankina vyresnio amžiaus šunis, tačiau šiuo teiginiu apsiriboti negalima. Jei norite, kad jūsų augintinis būtų sveikas ir energingas, privalote stebėti jo elgesį ir suteikti būtiną pagalbą. Veterinarijos klinika įspėja, kad pirmuosius požymius, liudijančius apie širdies problemas, galima pastebėti labai anksti, t. y. neprasidėjus rimtoms problemoms. Ankstyvoje stadijoje diagnozavus ligą, kartais užtenka pakeisti šuns mitybos racioną ir sumažinti fizinį krūvį.
Paprastai pirmieji ligos požymiai pastebimi augintiniui sulaukus šešerių metų. Aiškiausi simptomai – greitas nuovargis ir ilgesnis laikas, kurio reikia jėgų atgavimui. Žinoma, jei šuo greitai pavargsta karštą vasaros dieną, nerimauti nereikėtų – gali būti, kad jūsų augintinis tiesiog kovoja su karščiu. Vis dėlto, jei dienos vėsta, o šuo vis dar yra silpnas, verta sunerimti. Vienas svarbiausių požymių – lekavimas. Tiesa, veterinarijos klinika pripažįsta, kad minėtasis elgesys gali būti daugelio ligų požymis, tačiau taip pat – tai vienas pastoviausių simptomų, liudijančių apie širdies problemas. Laiku nuvedus augintinį pas specialistą, gali būti nustatyta pirminė ligos stadija, todėl jums tereiks sutrumpinti kasdienių pasivaikščiojimų laiką ir pakeisti mitybos įpročius, pereinant prie mažesnių porcijų, duodamų tris–keturis kartus per dieną.
Kur kas rimtesnis simptomas – šuns kosulys. Jei šuo nėra peršalęs, tačiau pradeda kosėti ilgiau pasportavęs, tai gali būti rimtos ligos požymis, kurios gydymui bus reikalingi vaistai ir nuolatinė veterinaro priežiūra. Itin dažna klaida – laukimas, „kol viskas susitvarkys“. Iš tiesų, tiek lekavimas, tiek kosulys gali greitai praeiti ir pasikartoti tik po kurio laiko. Deja, vėliau intervalai tarp priepuolių mažėja, o gydymas tampa sudėtingesnis.
Veterinarijos klinika primena, kad kai kurios šunų veislės iš prigimties yra linkusios sirgti širdies ligomis, todėl šiems augintiniams turite skirti ypatingą dėmesį. Žinoma, tai nereiškia, kad kitų veislių šunys negali turėti širdies problemų. Didžiausi rizikos rodikliai siejamasi su didelių veislių šunimis: senbernarais, dogais, niufaundlendais. Širdies ligos gali atsirasti ir nuo itin didelio fizinio krūvio, ir, priešingai, – nuo jo nebuvimo. Šiuo atveju būtina žinoti, kad svarbiausia – saikas. Didelių veislių šunys negali būti nei intensyviai treniruojami (primename, kad paprastai šunys nemoka objektyviai įvertinti fizinio krūvio, todėl gali atlikti daugiau, nei iš tiesų leidžia jų jėgos), nei nepelnytai ignoruojamas ir laikomas visą laiką pririštas prie būdos.