Nelaimingi atsitikimai darbe – tai darbo vietoje nutikę įvykiai, kurių metu darbuotojas patiria žalą, nukenčia ar netenka darbingumo (vienai dienai ar ilgesniam laikotarpiui). Nelaimingais atsitikimais darbo vietoje vadinami ir tie įvykiai, dėl kurių darbuotojas patiria itin sunkių sužalojimų arba miršta. Siekiant išvengti nelaimių, darbo sauga turi būti vykdoma visuose verslo sektoriuose.
Kiekvienais metai Lietuvoje įvyksta daugiau nei 150 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad didžiausias nelaimingų įvykių skaičius siejamas su statybų pramone, transporto ir saugumo bendrovėmis. Didžioji dalis nelaimių įvyksta dėl netinkamai vykdomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Be to, dažniausiai sužalojami darbuotojai, turintys mažesnį nei vienerių metų darbo stažą.
Nors darbo sauga yra tiesioginė darbdavio prievolė ir pareiga, negalima pamiršti ir asmeninės atsakomybės svarbos. Atlikti tyrimai rodo, kad nemaža dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl pačių darbuotojų nesaugių veiksmų ir darbo saugos reikalavimų nevykdymo. Tai reiškia, kad minėtieji asmenys nevykdo darbdavio nurodymų ir sąmoningai rizikuoja savo sveikata ir gyvybe. Tiesa, negalima paneigti ir darbdavio atsakomybės – daugelyje darboviečių nėra vykdoma tinkama darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, t. y. nėra stebima, ar darbuotojai laikosi numatytų saugos reikalavimų.
Vertinant vieną pavojingiausių – statybų – sektorių, didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius siejamas su kritimu iš aukščio. Minėtasis įvykis sąlygoja itin rimtus sužalojimus ar net darbuotojo mirtį. Specialistai primena, kad sustiprinta darbo sauga turi būti skiriama darbui ant platformų ir pastolių, darbui su kopėčiomis arba itin aukštai atliekamam darbui, pvz., ant statinio stogo. Visas statybos darbų procesas turi būti planuojamas taip, kad kritimo rizika būtų kiek įmanoma mažesnė. Rizika mažinama naudojant specialius apsauginius atitvarus ir saugos diržus.
Darbo saugos specialistai teigia, kad pirmasis žingsnis, leidžiantis maksimaliai sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, yra objektyvus rizikos vertinimas. Priešingai nei kiti verslo sektoriai, statybos išsiskiria itin dideliu galimų pavojų skaičiumi, todėl vertinant riziką, būtina atsižvelgti ne tik į dažniausius nelaimingus atsitikimus, bet ir į konkrečias kiekvieno darbuotojo darbo sąlygas. Tik racionaliai įvertinus galimą pavojų ir parinkus efektyviausias prevencines priemones, galima sumažinti (arba visiškai panaikinti) darbo riziką. Siekiant maksimalių rezultatų, būtina didinti darbuotojų sąmoningumą ir atsakomybę, t. y. darbuotojas privalo laikytis numatytos saugaus darbo tvarkos ir naudotis visomis apsaugos priemonėmis. Šiam tikslui užtikrinti būtina rengti reguliarius saugos mokymus ir instruktažus.