Šių laikų liga – anoreksija – laikoma ir psichine, ir fizine liga, ir valgymo sutrikimu. Vadinamoji nervine anoreksija (lot. anorexia nervosa) atsiranda tada, kai asmuo sąmoningai siekia sumažinti savo kūno svorį ir dėl to per mažai valgo, taip kenkdamas savo sveikatai. Dažnai anoreksija pasibaigia netgi mirtimi arba kitomis ligomis ir būklėmis, sukeltomis organizmo išsekimo. Kalbamės su Dovile (vardas pakeistas), kuri pasakoja savo anoreksijos istoriją.
Dovile, kada ir kaip pradėjai sirgti nervine anoreksija?
Man buvo keturiolika, kai labai įsimylėjau dviem metais vyresnį berniuką iš savo mokyklos. Prieš tai jo panelė buvo tokia mergina, kuri šiuo metu yra garsi manekenė. Jis kaip tik buvo išsiskyręs su ja, o man buvo parodęs šiek tiek dėmesio. Bet supratau, kad galbūt esu jam per stora, jis vis sakydavo, kad jam labai gražu itin lieknos merginos. Gal dėl to, kad mano šeimoje buvo nestabilūs tėvų santykiai, aš negavau pakankamai meilės iš tėvų, jaučiausi tokia silpna, neverta tos jokios meilės. Taigi, atrodė, turiu kažko imtis, kad tik tas vaikinas mane įsimylėtų. Mano ūgis yra 167 centimetrai, o svoris tuo metu buvo 60. Nusprendžiau, kad esu per stora ir ėmiau radikaliai badauti.
O kodėl nusprendei būtent badauti, o ne kaip nors sveikai maitintis?
Tikrai negalvojau, kad man prasidės kokie nors anoreksijos požymiai. Aišku, ir nebuvau apie tai girdėjusi. Tik buvau žurnaluose mačiusi visokius straipsnius apie sveiką mitybą. Taip pat ir įžymybių pavyzdžius, kaip joms labai greitai su kokia nors dieta pavykdavo atsikratyti antsvorio. Tai pagalvojau, kad neverta gaišti laiko ir lieknėti sveikai bei labai ilgai. Man reikėjo kuo greičiau tapti manekenės išvaizdos. Juo labiau, kad tuo metu kaip tik į rankas papuolė kažkokia knyga apie kalorijų skaičiavimą. Labai apsidžiaugiau, kad net nereikės atsisakyti visko, ką mėgstu. Galiu valgyti, ką noriu, tik labai mažais kiekiais. Taigi, pradėjau su 700 kalorijų dieta, iš pradžių per dvi savaites sulieknėjau iki 55 kg, o paskui svoris ėmė tarsi stovėti. Ir pasidarė labai pikta, juk aš tikrai stengiausi. Tada nusprendžiau sumažinti kalorijas iki 400 per dieną.
Svarbu: prieš išbandant kokią nors dietą, rekomenduojame pasitarti su profesionaliu dietologu arba mitybos konsultantu.
Ir koks buvo jausmas?
Keistas toks. Labai svaigo galva, net pykindavo. Kažkaip net neatrodė, kad valgyti noriu. Bet, kas įdomiausia, kai krito svoris svarstyklėse, man neatrodė, kad jis krenta ir nuo manęs. Dabar, kai vyksta anoreksijos gydymas, žinau, kad tai jau buvo tam tikra psichinė sutrikimo forma, kai nebesuvoki normaliai savo kūno. Man dar tik neseniai atsistatė menesines po anoreksijos, nes dėl viso kūno nualinimo, jos net buvo išvis man pradingę. Ko norėti, juk beveik nieko nevalgiau.
Kada kas nors arba tu pati pastebėjo, kad tau kažkas negerai?
Kai nualpau per egzaminus. Vyko ten mums kažkokie egzaminai ar įskaitos, ir aš vos sugebėjau ateiti iki kabineto, taip aptemo akys ir nualpau. Prieš tai kartą buvau nualpusi namie, bet negalvojau tada, kad čia anoreksijos simptomai. Kai tai nutiko prie žmonių, jie pradėjo aiškintis, kas man yra. Visi suvokė, kad mane kankina mitybos sutrikimai, ir reikia man padėti. Nes jie sakė, kad aš panaši į giltinę (tuo metu svėriau tik 45 kg), o aš netikėjau. Tada man jau padėti galėjo tik medikai. Džiaugiuosi, kad žmonės laiku mane sugriebė ir pastatė į vietą.