Aštrus maistas prailgina gyvenimą

Patinka Jums ar ne, nauji moksliniai tyrimai atskleidė, jog mėgstantys aštrų maistą turi gerokai mažesnius šansus mirti ankstyva mirtimi. Užtenka bent tris kart per savaitę užvalgyti šviežių ar marinuotų jalapenų, paprikų ar pipirų – ir automatiškai gyvensite ilgiau, lyginant su aštraus maisto nevartojančiais. Plačiau skaitykite: Kaip marinuoti jalapeno pipirus?

„Išvada labai paprasta,“ teigia tyrimo vadovas daktaras Lu Qi, Harvardo medicinos mokyklos Bostone docentas.

Jei valgote daugiau aštraus maisto, tai gerina Jūsų sveikatą ir mažina mirtingumo riziką, ypač susijusią su vėžiu ir širdies ligomis.

Tačiau tyrimas autoriai atkreipė dėmesį, kad jų tyrimas nesugebėjo rasti tiesioginės priežasties ir pasekmės ryšio tarp aštraus maisto vartojimo ir mažesnio mirtingumo. Jie atrado tik ryšį tarp šių veiksnių. Qi ir jo kolegos paskelbė savo išvadas rugpjūčio 4 d. internetiniame moksliniame medicinos žurnale „BMJ.“

Laikotarpyje tarp 2004 ir 2008 metų, studijų autoriai atliko mitybos ir sveikatos istorijų apklausas maždaug 199,000 vyrų ir 288,000 moterų iš 10-ties skirtingų regionų Kinijoje. Dalyvių amžius – tarp 30 ir 79 metų. Žmonės, turintys vėžio, širdies ligų ar insulto istoriją, buvo pašalinti iš tyrimo. Vidutiniu stebėjimo laikotarpiu (septyneri metai) daugiau nei 20.000 dalyvių mirė. Tyrėjai neskaičiavo, kiek tiksliai dalyviai suvartodavo aštrių prieskonių ar kaip „aštrus“ buvo jų maistas.

Tačiau mokslininkai nustatė, kad valgymas šviežio aštraus maisto bent vieną ar du kartus per savaitę 10 procentų sumažino mirties riziką tyrimo metu, lyginant su valgančiais tokį maistą rečiau nei kartą per savaitę.


Siūlome susipažinti su – Pipirų aštrumo skalė


Aštraus maisto valgymas nuo trijų iki septynių dienų per savaitę sumažino mirtingumą net 14 procentų, praneša tyrimo autoriai. Švieži raudonieji pipirai minimi tarp dažniausiai naudojamo aštraus maisto, konkrečiai siejasi su mažesne rizika mirti nuo vėžio, širdies ligų ar 2 tipo cukrinio diabeto. Šie duomenys vienodi abejoms lytims bei grupėse, esant amžiaus, išsilavinimo, judėjimo bei šeiminės padėties skirtumams. Beje, buvo nustatyta, kad apsauginis prieskonių poveikis buvo dar didesnis tiems, kurie negėrė alkoholio.

Kaip manoma, aštriame maiste esantys komponentai pagerina cholesterolio lygį kraujyje, išlaiko sveiką bakterijų kiekį žarnyne, kontroliuoja uždegiminius procesus ir mažina oksidacinį stresą.
Praeities tyrimai taip pat atskleidė, kad kiti prieskoniai, pavyzdžiui, karis ir česnakas, taipogi saugo nuo vėžio bei naudingi kovoje su cholesteroliu ir kraujo spaudimu.

Tačiau nepaisant įrodymų, kad aštrus maistas veikia kaip „rimtas apsauginis elementas“, tyrėjai perspėja, jog „daugelis šių tyrimų nėra pakankamai stiprūs, kad įrodyti tikslias poveikio priežastis.“
Vis dėlto pažymima, kad prieskoniai pagerina skonį, neturi kalorijų ir nedaro jokios žalos. „O jei jie duoda pridėtinės naudos sveikatai, priimkite tai kaip papildomą premiją,“ juokauja mokslininkai.