sunu-veisles.eu

Šunų veislių retrospektyva

sunu-veisles.euToks pavadinimas kyla dėl be galo pasikeitusio šunų veislių supratimo šiais laikais. Per paskutinius keliasdešimt metų daugelis šunų veislių tapo vien veisėjų, selekcininkų ir šiaip stiprių gerbėjų puoselėjamas reiškinys. Pagal grožį, kailio ilgį, kūno formą, ūgį, netgi atspalvius ar spalvų derinius atskirose kailio vietose – viskas griežtai reglamentuota ir atidžiai dokumentuojama. Tuo tarpu dar prieš kelias dešimtis metų, kai kurioms veislėms – ir kokį šimtą, įvairūs šių gyvūnų požymiai buvo gyvybiškai reikalingi padedant žmogui tiesiog išgyventi.

Štai medžiokliniai šunys kiek seniau buvo neatsiejama kiekvienos medžioklės dalis. Kai kam dvaruose ar karalių rūmuose tai tiesiog pramoga, kur šunys, nors medžioklėse ir aktyviai dalyvaudavo, labai didelės reikšmės nesudarė. Na, nebent prastai su savo šunimis pasirodęs koks dvarininkas netekdavo pasitikėjimo ir kitose srityse. O tuo tarpu vargingose šeimose ar net gentyse, medžioklės sėkmė lėmė ir tai, ar žmonės bus pavalgę, ar dar badaus. Ir šuns vaidmuo čia buvo labai svarbus. Taip ir kilo medžioklinių šunų veislės, puoselėtos pagal gyvūno gebėjimą rasti grobį, jį užvaikyti, loti, kol ateis medžiotojas, prireikus – ginti patį medžiotoją rizikuojant savo gyvybe. Štai pastaraisiais laikais, kuomet tokia medžioklė patapo retenybė, įvairių tautų skirtingos medžioklinių šunų veislės buvo perimtos veisėjų ir selekcininkų, kurie puoselėjo jau labiau šunų išvaizdą, o ne taip kadaise reikalingas charakterio savybes.

Vis mažesnį tiesioginę reikšmę turi ir visas būrys aviganių šunų veislių. Šie šunys sugebėdavo suvaldyti dideles gyvulių bandas, parginti jas namo, apsaugoti nuo plėšrūnų ir netgi rasti bei atvesti toli nuklydusius pavienius gyvūnus. Tiesa, pavyzdžiui vokiečių aviganių išlikęs charakteris šiuo metu puikiai pritaikomas kaip tarnybinio šuns policijoje ar pasienio apsaugoje. Vis tik didesnė dalis tiek veislių, tiek ir gyvūnų, anksčiau buvusių neatsiejama ūkininkų šeimų dalimi, šiuo metu auginami dėl grožio ir kompanijos tiesiog šeimos. Dažnai – ankštuose miestų butuose.

Kai kurios veislės pastaruoju metu net specialiai išvestos tiesiog kaip gražios ar kitaip įdomios. Nors, dera pasakyti, ir šių veislių, pavyzdžiui toiterjero ar pudelio, pirmtakai turėjo savo paskirtį praktiniame žmogaus gyvenime. Tačiau pamatę ir jų gražią ar įdomią išvaizdą, veisėjai ją dar patobulino ir dabar turime gausybe šunų veislių, apie kurias rašo sunu-veisles.eu, tačiau kurios realiai šuns net nebeprimena. Vis kyla retorinis klausimas – ar vilkas, šuns protėvis, susitikęs toiterjerą iš karto supranta, kad tai tos pačios rūšies gyvūnas, ar pradžiai vis tik palaiko kokiu nors katinu ar mangutu…